Kodėl mes sergame?

Nuo pramoninės epochos pradžios žmogus patiria vis didėjančią agresiją iš aplinkos. Pačią rimčiausią grėsmę dabar kelia toksinai, mikrobai ir pan. Mes jaučiame progresą, apsupusį mus cheminėmis medžiagomis. Ramybė, grynas oras ir tyla miestuose tapo retenybe. Deja, praėjusių laikų sąlygų atstatyti neįmanoma - laikas išmokti įsisąmoninti progresą ir priimti jo pasekmes.

Natūrali medicina teigia, kad pagrindinė visų ligų priežastis - tai nepageidaujamų medžiagų buvimas žmogaus organizme ir organizmui būtinų medžiagų trūkumas.

Pirmoji priežastis - organizmo užteršimas ir intoksikacija

Norint suprasti, kaip toksinų, medžiagų apykaitos atliekų ir kitų teršalų (bendrai vadinamų šlakais) buvimas organizme gali tapti ligų priežastimi, reikia prisiminti, kad mūsų kūnas – tai ląstelių ansamblis, kuris yra gyvas ir aktyvus tik dėl to, kad jį sudarančios ląstelės yra gyvos ir jos funkcionuoja.

Ląstelės – tai patys mažiausi gyvybės vienetai. Tačiau jos visiškai priklauso nuo tos aplinkos, kurioje gyvena, sąlygų.
Kadangi jos negali savarankiškai judėti, deguonį ir mitybines medžiagas joms reikia pristatyti, o gyvybinės veiklos produktus, atliekas – paimti ir pašalinti. Šią transportavimo užduotį atlieka organizmo skysčiai – kraujas, limfa ir tarpląstelinis skystis.

70% mūsų kūno sudaro skysčiai. Mūsų ląstelės „plaukioja“ tarpląstelinės medžiagos „okeane“, kuriame cirkuliuoja matinančioji kraujo ir valančioji limfos srovės. Šių skysčių sudėtis ląstelėms turi esminę reikšmę, kadangi sudaro jų gyvenimo aplinką. Kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, ląstelės negalėtų išgyventi joms nepalankioje aplinkoje.

Jeigu visas žmogaus organizmo ląsteles (~ 50 000 mlrd.) paskleistume vienos ląstelės storio sluoksniu, jos užimtų 200 hektarų plotą. Šio milžiniško ploto aprūpinimui skirta 100 000 kilometrų kraujo indų, kapiliarų. O mūsų kūne tėra tik keletas litrų kraujo (apie 5 litrai suaugusio žmogaus kūne). Kaip gi ląstelės išgyvena, esant tokiam ribotam mitybinio skysčio kiekiui? Šį trūkumą kompensuoja du faktoriai: 1) kapiliarai nevisada vienodai užpildyti, ypatingai aprūpinamos tik tam tikru metu aktyviausios kūno vietos (valgant – virškinimo organai, mąstant – smegenys, dirbant fizinį darbą – raumenys, ir pan.); 2) skysčio trūkumas kompensuojamas jo tekėjimo greičiu, tai yra dideliu greičiu cirkuliuodamas uždaroje kraujotakos sistemoje, kraujas reguliariai atsiranda vis tose pačiose kūno srityse. Pilną ratą organizme kraujas apsuka apytiksliai per vieną minutę.

Tačiau yra dar vienas ypatingai svarbus faktorius: ląstelės normaliai funkcionuoti gali tik tuo atveju, jeigu organizmo skysčiai yra pakankamai švarūs. Toks nedidelis kraujo kiekis savo mitybinę ir valančiąją funkcijas gali atlikti tik tuo atveju, jeigu visą laiką išsaugo savo idealią sudėtį ir neperkraunamas šlakais.

Tokiu būdu, viena iš pagrindinių organizmo užduočių – palaikyti organinių skysčių švarą. Kiekvieną dieną į skystąją organizmo terpę patenka 5-7 mlrd. mirusių ląstelių liekanų. Be to, per kvėpavimo takus, virškinimo sistemą bei odą į kūną patenka daugybė žalingų medžiagų. Tam, kad palaikytų vidinės terpės švarą, organizmas naudojasi šalinimo organais: kepenys, žarnynas, inkstai, kvėpavimo takai, prakaito ir riebalinės liaukos odoje – visi jie savaip filtruoja atliekas ir išveda jas į išorę. Kol šlakų susidarymas organizme medžiagų apykaitos metu ir jų patekimas iš išorės išlieka tam tikrose ribose (tai yra neviršija šalinimo organų pajėgumų), vidinė organizmo terpė išlaikoma švari, ir ląstelės gali tinkamai funkcionuoti.

Ir priešingai – kai tik atliekų kiekis tampa per didelis, o šalinimo organų veikla sutrinka, organizmas pradeda kaupti atliekas, ir vidinės terpės būklė ženkliai sutrinka. Kraujas pradeda tirštėti, jo tekėjimas lėtėja, sunkėja, kraujo nešamos atliekos prasiskverbia į limfą ir tarpląstelinį skystį. Ir kuo ilgiau trunka užteršimas, tuo stipriau užsiteršia organizmo skysčiai. Su laiku gali susidaryti tokia situacija, kai ląstelės mirksta tikroje „pelkėje“, kurios nejudrios masės paralyžuoja visus medžiagų apykaitos procesus. Organizmas nesugeba pristatyti ląstelėms deguonies ir mitybinių medžiagų, jų energijos gavyba ir veikla pradeda blogėti, kol visiškai sustoja. Šlakai, nusėdantys ant kraujagyslių sienelių, siaurina jų spindį ir dar labiau pablogina situaciją. Atliekos užteršia ir užkemša organus-filtrus, sustabdo kraujo tekėjimą, užblokuoja sąnarius. Audiniai dirginami, apimami uždegimo, kraujagyslės ilgainiui praranda elastingumą, sąnariai - lankstumą. Priklausomai nuo to, kurie organai apimti, išsivysto skirtingos ligos. Jeigu atliekos dar ir nuodingos, jos agresyviai veikia ląsteles, sukeldamos veiklos sutrikimus ir netgi ląstelių žūtį. Rūgščiosios atliekos, dideliais kiekiais susidarančios sutrikus energijos gavybos ciklui ląstelėse, sukuria rūgštinę terpę, kurioje lengvai vystosi onkologiniai procesai, nes imuninės sistemos ląstelės rūgščioje terpėje praranda savo aktyvumą.

Antroji priežastis - mitybinių medžiagų deficitas

Organizmas su maistu kasdieną turi gauti taip vadinamus pagrindinius, arba esencialinius, mitybos faktorius – tas medžiagas, kurios organizme negaminamos, tačiau yra reikalingos normaliai ląstelių gyvybinei veiklai. Esencialinių mitybos faktorių papildymas organizmui yra gyvybiškai būtinas.

Šios medžiagos yra:

  • 8 nepakeičiamos amino rūgštys (vaikų organizme – 9)
  • Vitaminai (apie 17 rūšių)
  • Mineralai – makro ir mikroelementai (apie 20 rūšių, svarbiausi iš jų – kalcis, cinkas, geležis, magnis, selenas, jodas ir kt.)
  • Nesočiosios riebiosios rūgštys (omega-3 ir omega-6, svarbiausios linolinė ir linoleninė rūgštys)
  • Angliavandeniai (gliukozė, ląsteliena)
  • Vanduo

Pagrindinės šių mitybos faktorių funkcijos yra

  • Riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralų apykaitos reguliavimas
  • Fermentų sistemų aktyvacija
  • Ląstelių membranų struktūriniai komponentai
  • Antioksidacinė apsauga
  • Ląstelinio kvėpavimo procesų užtikrinimas
  • Elektrolitų balanso palaikymas
  • Rūgščių-šarmų pusiausvyros palaikymas
  • Hormoninio pobūdžio poveikis
  • Reprodukcinių funkcijų ir vaisiaus vystymosi procesų reguliavimas
  • Imuninio aktyvumo reguliavimas
  • Dalyvavimas kraujodaros procesuose
  • Kraujo krešėjimo reguliavimas
  • Širdies raumens susitraukimų ir kraujagyslių tonuso reguliavimas
  • Nervinės veiklos reguliavimas
  • Atramos-judėjimo aparato struktūrinis ir funkcinis aprūpinimas
  • Jungiamojo audinio sintezė
  • Ksenobiotikų (toksinių medžiagų) transformacija ir išvedimas iš organizmo
  • Natūralios žarnyno mikrofloros palaikymas

Kad organizmas gamintų visas kitas jam reikalingas medžiagas, mityba taip pat turi būti pilnavertė ir subalansuota.

Deja, mitybos faktorių maisto produktuose nuolat mažėja.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis per 16 nuolatinių stebėjimų metų įvairių mitybinių medžiagų (amino rūgščių, vitaminų, mikroelementų ir kt.) koncentracija daugiau nei 140 rūšių produktuose pastoviai krito nuo 0,1 iki 6 proc. priklausomai nuo regiono.

Didžiąja dalimi tai priklauso nuo mikroelementų trūkumo dirvožemyje, o tai savo ruožtu priklauso nuo dirvos alinimo, besaikio tręšimo ir teršimo nuodingais cheminiais junginiais.

Augalai tręšiami kalio, fosforo ir natrio trąšomis – nes faktiškai tik nuo jų priklauso derliaus gausumas. Toks tręšimas silpnina augalų imuninę sistemą ir atsparumą kenkėjams, todėl augalai apdorojami herbicidais, pesticidais, fungicidais – šie cheminiai junginiai gali sukelti daugybę sveikatos sutrikimų, degeneracines nervų sistemos ligas, tame tarpe Parkinsono ir Alzheimerio.

Savaime suprantama, kad augalas, negaudamas iš dirvožemio tam tikrų elementų, nesuteiks jų ir juo mintantiems gyvūnams. Savo ruožtu žmogus, misdamas augalais ir gyvūnais, taip pat negaus tų pačių elementų, o didėjantis šių elementų deficitas ves prie įvairių ligų vystymosi. Turime suprasti žmonijos veiklos – pramonės vystymo, taršos, neigiamo poveikio ekologijai, maisto produktų masinės gamybos ir pelno maksimizavimo pasekmes mūsų mitybai, ir sąmoningai tai kompensuoti.

Šiuolaikinis žmogus negali išlikti sveiku be dirbtinio raciono praturtinimo gyvybiškai būtinų biologiškai aktyvių medžiagų kompleksais.

 

- - -

 

Pagrindinė kiekvieno iš mūsų užduotis, jeigu mes iki pat gyvenimo pabaigos norime išlikti veiksnūs, gimdyti ir užauginti sveikus, fiziškai ir psichiškai pilnaverčius vaikus, yra suprasti pagrindinius gamtos dėsnius bei mūsų organizmo sveikatos principus ir padėti tai suprasti kitiems - juk norėdami keisti pasaulį, pirma turime keistis patys.

Tai - vienintelis kelias.

Mes, būdami šiuolaikiniais žmonėmis ir gyvendami šiuolaikinėmis sąlygomis, turime sąmoningai kompensuoti žalingą gyvenimo būdo ir gyvenamosios aplinkos poveikį savo organizmui. Turėdami omenyje pagrindines susirgimų priežastis turime reguliariai padėti organizmui apsivalyti nuo toksinų ir papildyti maisto racioną mitybinėmis medžiagomis, bei padėti atstatyti organų ir sistemų funkcijas.

Šiam tikslui puikiai pasitarnauja Rytų medicinos biologiškai aktyvių medžiagų produktai - biokorektoriai.